Jau pražydo siauralapis gaurometis, fermentuoju nuostabiai kvepiančią arbatą

Kaip tik pražydo siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium).
Tai augalas kurį galima naudoti visą. Šaknys kadais buvo kasamos ir iš jų malami miltai.
Pavasariniai ūgliai - geras vitaminų šaltinis nusilpusiems po žiemos.
Iš lapų nuostabiai kvepianti ir naudinga arbata visai šeimai, žiedus labai myli bitutės.
Vėliau atsiranda gaurai padedantys išnešioti mažas sėkliukes, nuo to ir kilo lietuviškasis augalo pavadinimas.
Tuos gaurus galima rinkti ir kimšti pagalves. Verpti žvakėms knatus.
Manau pakanka įrodymų dėl augalo naudingumo :)
Belieka jį pažinti ir susipažinti. Aišku, sunku, būnant miške, tokio nepastebėti. Ypač kai jis auga plantacijomis.

Fermentuota siauralapio gauromečio lapų arbata IVAN ČAI >> Prieš paragaujant kinų arbatos europiečiai mėgavosi „rusiška“ (kitaip vadinama „koporskij čiai“, „kaporka“ arba „Ivan čai”). IVAN ČAI gaminta Koporje kaime fermentuojant siauralapio gauromečio lapus. Ši arbata kronikose minima nuo 12 a. Savo laiku Rusijos eksporte IVAN ČAI lenkė tik rabarbaras, o lino ir kailių eksportas buvo mažesnis. Didžiosios Britanijos karaliui Karoliui II vedus portugalę Kateriną iš Braganzos, aukštuomenėje atsirado kinų arbatos gėrimo mada. Taip po truputėlį „rusiška“ arbata prarado savo populiarumą, nors jos eksportas į Angliją nutrūko tik 1917 m.